Naujienos
Pasiūlytas agroaplinkosauginio pėdsako rodiklis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenims
2021-07-20
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sektoriaus aplinkosaugos klausimams tokiose strategijose kaip Europos žaliasis kursas, Biologinės įvairovės ir "Nuo lauko iki šakutės" strategija kelia naujų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) krypčių poreikį. Taip ES žemės ūkio praktika paverčiama palankesne aplinkai ir klimatui. Pakeitus paramos taisykles ir įsipareigojimus ūkininkams reikės taikyti naują ūkių valdymo praktiką ūkiuose. Projekto dalyvių V. Dabkienės, T. Baleženčio ir D. Štreimikienės straipsnyje siūlomas agrarinio poveikio aplinkai indeksas (PAI) kaip priemonė dabartinei aplinkos padėčiai nustatyti ir pokyčiams bei pasiekimams ūkiuose stebėti. Siūlomas metodas taikomas atvejo tyrimui Lietuvoje 2017 m. Naudojami Lietuvos ūkių apskaitos duomenų tinklo ūkių lygio duomenys. Straipsnyje remiamasi daugiamačiais statistiniais metodais (Shannon entropija ir pagrindinių komponentų analizė) ir daugiakriterinio vertinimo metodu sukuriant sudėtinius rodiklius. Rezultatai pateikiami pagal ūkininkavimo tipus ir ūkių dydžio klases. Labiausiai aplinkai naudingi ūkiai apibūdinami kaip vidutinio dydžio (ekonominiu požiūriu) ir specializuojasi lauko pasėlių ganymo gyvuliuose. Didžiausia ūkių, kurių PAI vertė yra maža, dalis buvo nustatyta didiesiems ūkiams ir sodininkystės ūkiams (naudojant Shannon entropijos svorius) ir sodininkystės ūkiuose (naudojant pagrindinių komponentų analizės svorius). API, apskaičiuoti naudojant Shannon entropiją ir pagrindinių komponentų svorį, skiriasi. Taigi, norint praktiškai taikyti siūlomą priemonę, pageidautina išbandyti skirtingas sverto schemas. Straipsnis pateikiamas ScienceDirect duomenų bazėje.
Projekto dalyviai parengė publikaciją apie ūkių dydžio pokyčių išskaidymą į struktūrinius ir „grynuosius“ dydžio pokyčius
2020-10-20
Vidutinis ūkio dydis yra svarbus žemės ūkio tvarumo rodiklis. Per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ūkininkai susidūrė su įvairiais verslo aplinkos pokyčiais, kurie paskatino žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir ūkio struktūros pokyčius. Projekto dalyvių N. Jurkėnaitės ir T. Baleženčio parengto straipsnio tikslas yra sukurti ir pritaikyti naują indeksinio išskaidymo analizės sistemą, kuri leidžia vidutinio ūkio dydžio pokyčius suskaidyti į „grynąjį“ ūkio dydžio pokytį ir struktūrinį poveikį (specializaciją ir erdvinį pasiskirstymą). Empirinis tyrimas apima 2005–2016 m. laikotarpį ir tris agregavimo lygius: ES, valstybes nares ir ūkininkavimo rūšis. Rezultatai rodo, kad 2005–2016 m. vidutinis ūkių dydis ES lygmeniu išaugo. Smarkiausias vidutinio ūkio dydžio padidėjimas pastebimas perėjus nuo susietųjų prie atsietųjų tiesioginių išmokų. Smarkiausias vidutinio ūkio dydžio padidėjimas buvo pastebėtas laukininkystės ir specializuotiems gyvulių ūkiams. Nors pagrindinis veiksnys, lėmęs vidutinio ūkio dydžio pokytį ES lygmeniu, buvo „grynasis“ vidutinio ūkio dydžio padidėjimas, rezultatai patvirtina, kad struktūrinis poveikis taip pat vaidino svarbų vaidmenį. Struktūrinio poveikio poveikis skiriasi įvairiose ūkininkavimo rūšyse ir valstybėse. Straipsnis pateikiamas ScienceDirect duomenų bazėje.
Pasiūlytas bendrojo produktyvumo augimo matavimo modelis, paremtas semiparametrine stochastine atstumo funkcija
2020-09-16
Projekto vadovas T. Baležentis ir dokumente pateikiamas keturių komponentų stochastinis ribinis modelis, kuriame ribinę funkciją atstoja nežinoma tolydi sąnaudų atstumo funkcija, o neefektyvumas išskaidomas į nuolatinį ir trumpalaikį komponentus. Be to, trumpalaikio neefektyvumo nupjauto skirstinio vidurkis ir dispersija yra aplinkos kintamųjų funkcijos. Diferencijuojant keturių komponentų įvesties atstumo ribą, atsižvelgiant į laiko trendą, bendrojo produktyvumo augimas apskaičiuojamas pagal semiparametrinį tolydžiųjų koeficientų modelį ir yra suskirstytas į šešis komponentus, t. y. techninius pokyčius, masto komponentą, paskirstymo komponentą, išorinį komponentą, efektyvumo pokytį ir likutinį komponentą. Empirinis pavyzdys yra skirtas Lietuvos pienininkystės ūkių veiklos analizei. Rezultatai rodo, kad Lietuvos pieno ūkiams yra būdingas tiek nuolatinis, tiek trumpalaikis neefektyvumas. Tačiau 2004–2016 m. šie ūkiai išlaikė vidutinį bendrojo produktyvumo augimą (2%), o didžioji jo dalis siejama su techniniais pokyčiais ir masto komponentu. Straipsnis pateikiamas ScienceDirect duomenų bazėje.
Parengtas straipsnis apie Lietuvos augalininkystės sektoriaus vandens pėdsaką
2020-06-24
Vandens pėdsako, susijusio su augalininkyste, analizė yra svarbi efektyvaus išteklių naudojimo ir tvaraus žemės ūkio vystymosi prasme. Tyrimo grupės narių ir užsienio partnerių parengtame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama žaliajam ir pilkajam vandens pėdsakams. Pėdsakų pokyčius 2000–2016 m., išskaidomi taikant logaritminio vidurkio Divisia indeksą. Užsėtų plotų didėjimo efektas yra svarbus žaliojo ir pilkojo vandens pėdsakų augimo veiksnys. Erdvinio pasiskirstymo pokyčiai neturėjo įtakos nei vieno iš vandens pėdsakų dinamikai. Pasėlių struktūros (mišinio) poveikis buvo svarbesnis pilkojo vandens pėdsakui negu žaliojo vandens pėdsakui. Derliaus augimas paskatino tiek žaliojo, tiek pilkojo vandens pėdsakų augimą. Straipsnis prieinamas internete.
Pasiūlytas naujas aplinkos produktyvumo augimo vertinimo modelis
2020-01-15
Projekto dalyviai T. Baležentis ir D. Štreimikienė kartu su užsienio partneriais parengė straipsnį žurnale „Decision Sciences“ apie aplinkai jautrų produktyvumo augimą. Produktyvumo augimo analizė yra svarbi ekonominių tyrimų kryptis. Projekto metu parengtame straipsnyje aptariamas ir taikomas išplėstas gretutinės gamybos modelis, kuris užtikrina ryšį tarp ekonominės (gamybos) ir taršą generuojančios subtechnologijų. Pateikiamos dualios formuluotės siekiant interpretuoti ekonominį taršą sukeliančių žaliavų vaidmenį subtechnologijose. Galiausiai siūlomą modelį integruojame su aplinkos Luenberger–Hicks–Moorsteen produktyvumo pokyčių rodikliu, pagrįstu įvesties ir išvesties krypties atstumo funkcijomis. Pasiūlytas modelis taikomas vertinant pasirinktų Europos šalių žemės ūkio sektorių augimą ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais. Straipsnis pateikiamas Wiley Online Library duomenų bazėje.
Projekto dalyviai paskelbė straipsnį apie Lietuvos ūkininkų ūkių pelningumo pokyčius
2019-05-20
Ūkių struktūros pokyčiai pastebimi ir Lietuvoje, ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Šiuos pokyčius didele dalimi lėmė mažėjantis smulkiųjų ūkių pelningumas. Projekto tyrimo pagrindu parengtame straipsnyje apžvelgiame Lietuvos šeimos ūkių pelningumo pokyčius skirtingose ūkių dydžio grupėse. Ūkio dydis matuojamas pagal standartinę produkciją. Aptariamas laikotarpis yra 2005–2016 m. Tyrimas remiasi indeksinio išskaidymo analize ir Shapley verte. Siūlomas modelis užtikrina pilną pelningumo pokyčių išskaidymą (tarp kitų pageidaujamų savybių). Pelningumo pokyčių skaidymas buvo atliktas pagal DuPont tapatybę. Rezultatai rodo, kad mažiems (atitinkamai, dideliems) ūkiams turto apyvartos (atitinkamai, pelno maržos) komponentas yra svarbesnis, o sverto poveikis išliko minimalus nepriklausomai nuo ūkio dydžio grupės. Straipsnis prieinamas internete.